šalinaitis

šalinaĩtis, -ė smob. (2) 1. DūnŽ iš kitur atvykęs žmogus, pašalietis: Šalinaĩtis, kurs iš šalies J. Kažin koks šalinaitis prašo nakvynės Šauk. 2. Pd kas šalia gyvena, kaimynas: Pabėk pas kurį šalinaĩčių ir pakviesk daugiau žmonių Rs.